Funkcinis testavimas: ką kineziterapeutas mato, ko nematai tu

Funkcinio testavimo metu kineziterapeutas stebi ne tik skaudamą vietą, bet ir tai, kaip visas kūnas atlieka judesius: kur trūksta judrumo, kurie raumenys įsijungia per vėlai, kaip kūnas kompensuoja. Patys to dažniausiai nepastebime, nes kompensaciniai judesiai tampa įpročiu. Testavimas padeda rasti silpną grandį, dėl kurios perkraunama skaudama sritis, ir pagal ją parinkti gydymą.

Rodyti puslapio turinįŠiame puslapyje

Kodėl patys savo judesių nematome?

Judėjimą didžiąja dalimi valdo automatiniai procesai. Kai kuri nors kūno dalis skauda, silpsta ar juda ribotai, nervų sistema greitai randa kitą būdą atlikti judesį – pavyzdžiui, pakeliant ranką kilstelėti petį, o lenkiantis daugiau lenkti juosmenį, o ne klubus. Tai vadinama kompensacija. Ji leidžia toliau funkcionuoti, tačiau ilgainiui perkrauna kitas struktūras. Kadangi kompensacija vyksta automatiškai, žmogus jos nejaučia – jaučia tik pasekmę, t. y. skausmą ar nuovargį.

Kineziterapeutas, stebėdamas judesį iš šalies ir jį testuodamas, gali pamatyti tai, kas iš vidaus nejuntama.

Ką kineziterapeutas vertina?

Laikyseną

Kaip laikoma galva, pečiai, krūtinės ląsta, dubuo, ar yra asimetrijų. Laikysena pati savaime retai būna vienintelė priežastis, tačiau ji parodo, kurios sritys gali būti perkraunamos. Plačiau – straipsnyje „Laikysena ir gilieji raumenys“.

Sąnarių judrumą

Ar sąnariai juda visa amplitude, ar yra skirtumų tarp pusių, ar judesys skausmingas. Svarbu vertinti ne tik skaudamą sąnarį, bet ir gretimus – pavyzdžiui, esant kelio skausmui, ir klubą bei čiurną.

Raumenų disbalansą ir jėgą

Ar vieni raumenys trumpėja ir įsitempia, o kiti silpsta; ar jėga panaši abiejose pusėse.

Kompensacinius judesius

Kaip kūnas „apeina“ ribotą ar skausmingą judesį.

Giliųjų raumenų darbą

Ar stabilizuojantys raumenys įsijungia laiku. Kai kurie testai atliekami su diržais ar Redcord sistemoje, kur galima įvertinti, kaip kūnas išlaiko padėtį nestabilioje aplinkoje.

Kineziterapeutas su diržu tikrina paciento kelio sąnario stabilumą testavimo metu

Kas yra „silpna grandis“?

Judesys visada vyksta grandine: pėda, kelis, klubas, dubuo, stuburas, pečių juosta. Jei viena grandis juda ribotai ar nepakankamai stabilizuoja, krūvį perima kitos. Testavimo metu judesiai vertinami nuo lengvesnių iki sunkesnių, ieškant lygio, kuriame judesys tampa netaisyklingas, asimetriškas ar skausmingas. Ta vieta dažnai ir yra silpna grandis, nuo kurios pradedamas gydymas. Pavyzdžių gausu:

Kaip atrodo testavimas praktiškai?

  1. Pokalbis. Išsiaiškinama, kas vargina, kada ir kaip tai prasidėjo, kas stiprina ar mažina simptomus, kokia kasdienė veikla ir tikslai.
  2. Stebėjimas. Kaip stovite, vaikštote, sėdite ir atsistojate.
  3. Judesių testai. Pritūpimas, stovėjimas ant vienos kojos, pasilenkimas, rankų kėlimas – pagal tai, kas kelia sunkumų.
  4. Sąnarių ir raumenų tyrimas. Judrumas, jėga, skausmingi taškai.
  5. Išvados ir gydymas. Paaiškinama, kas, tikėtina, sukelia simptomus, ir tą pačią dieną pradedamas gydymas.

Testavimas neturėtų būti skausmingas. Jei kuris nors judesys sukelia skausmą, jis pritaikomas arba nutraukiamas – tai irgi svarbi informacija. Kaip visa tai vyksta pirmojo vizito metu, rašome straipsnyje „Pirmasis vizitas kineziterapijos studijoje: kaip vyksta 85 minutės“. Testavimą galite pamatyti ir vaizdo įraše.

Kuo testavimas skiriasi nuo MRT ar rentgeno?

Vaizdiniai tyrimai parodo audinių struktūrą – pavyzdžiui, disko, sausgyslės ar kaulo pokyčius. Funkcinis testavimas parodo, kaip kūnas juda ir dirba. Abi informacijos rūšys papildo viena kitą. Svarbu žinoti, kad tyrimuose matomi pokyčiai ne visada sukelia skausmą, o skausmas ne visada matomas tyrimuose. Todėl funkcinis vertinimas padeda suprasti, ką reikia treniruoti ir keisti. Tyrimus skiria gydytojas; jei jų turite, pasiimkite aprašymus į vizitą.

Kodėl testavimas kartojamas?

Kartotinių vizitų metu dalis testų atliekama pakartotinai. Tai leidžia pamatyti pažangą ne tik pagal pojūčius, bet ir pagal judesius: ar padidėjo amplitudė, ar išsilygino jėga, ar judesys tapo taisyklingesnis. Pagal tai koreguojami pratimai ir krūvis. Kiek vizitų paprastai prireikia, rašome straipsnyje „Kiek reikia kineziterapijos vizitų, kad pajustum rezultatą“.

Ką gausite po testavimo?

  • paaiškinimą, kurios grandys, tikėtina, perkrauna skaudamą sritį;
  • gydymą vietoje – pratimus, sąnarių mobilizaciją ar, jei tikslinga, lazerio terapiją;
  • individualų užsiėmimų namie planą – dažniausiai 2–3 pratimus;
  • rekomendacijas dėl tolesnių vizitų.

Studijoje išsamus testavimas vyksta paslaugos „Testavimas ir konsultacija“ metu (85 min., 100 €).

Kada vietoj testavimo reikia gydytojo?

Jei skausmas atsirado po stiprios traumos, lydimas karščiavimo, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, greitai didėjančio galūnės silpnumo ar tirpimo, stipraus naktinio skausmo, skausmo krūtinėje ar dusulio, pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Testavimo metu kineziterapeutas taip pat vertina, ar nėra požymių, dėl kurių reikia gydytojo apžiūros.

Dažni klausimai apie funkcinį testavimą

Ar testavimui reikia specialiai pasiruošti?

Užtenka patogių drabužių, kuriais galima laisvai judėti, ir, jei turite, tyrimų aprašymų bei gydytojų išvadų.

Ar testavimo metu bus taikomas gydymas?

Taip. Testavimo ir konsultacijos metu, nustačius priežastį, gydymas taikomas vietoje ir sudaromas pratimų namuose planas.

Ar verta testuotis, jei jau žinau, kur skauda?

Taip. Skausmo vieta ne visada yra jo priežastis, o testavimas padeda rasti grandį, kuri perkrauna skaudamą sritį.

Išvada

Funkcinis testavimas leidžia pamatyti tai, ko patys nejaučiame: kompensacinius judesius, ribotą judrumą, per vėlai įsijungiančius raumenis ir silpną grandį. Todėl gydymas nukreipiamas ne tik į skaudamą vietą, bet ir į priežastį, o pakartotiniai testai parodo, ar gydymas veikia.

Registracija

Registruokitės vizitui

Pirmam apsilankymui rekomenduojame testavimą ir konsultaciją – 85 min., 100 €. Dirbame I–V 8:00–20:00, Puodžių g. 10, Kaunas.

Susijusios paslaugos

Susiję straipsniai

Skambinti Registruotis