Tarpslankstelinė išvarža ir kineziterapija: ką galima, ko negalima
Esant tarpslankstelinei išvaržai, dažniausiai galima ir verta judėti – vaikščioti, keisti padėtis, atlikti specialisto parinktus pratimus. Kurį laiką reikėtų vengti sunkumų kėlimo lenkiant nugarą, staigių sukimųsi, ilgo sėdėjimo be pertraukų ir judesių, kurie sustiprina skausmą, plintantį į koją ar ranką. Šlapinimosi sutrikimai, tarpvietės nutirpimas ar greitai silpstanti koja – ženklai skubiai kreiptis į gydytoją.
Rodyti puslapio turinįŠiame puslapyje
Kas yra tarpslankstelinė išvarža?
Tarp slankstelių yra diskai, kurie veikia kaip amortizatoriai. Išvarža – tai disko audinio išsikišimas, kuris gali dirginti šalia esančią nervo šaknelę. Tada skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas plinta į koją (juosmens išvaržos atveju) arba į ranką (kaklo išvaržos atveju). Tokia būklė vadinama radikulopatija.
Svarbu žinoti, kad išvarža, matoma MRT tyrime, ne visada sukelia simptomus: dalis žmonių turi disko pokyčių, tačiau skausmo nejaučia. Be to, daugeliu atvejų išvaržos simptomai mažėja palaipsniui, o būklė gydoma konservatyviai. Diagnozę nustato gydytojas, o kineziterapeutas padeda saugiai judėti ir stiprinti kūną. Plačiau apie būklę – puslapyje „Tarpslankstelinė išvarža“.
Kada skubiai reikia gydytojo?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių, jei:
- atsirado šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – negalite pasišlapinti arba nelaikote šlapimo;
- nutirpo tarpvietė, sėdmenys ar vidinė šlaunų pusė;
- greitai silpsta koja ar ranka, sunku pakelti pėdą, iš rankos krenta daiktai;
- simptomai atsirado abiejose kojose;
- skausmas nepakeliamas, lydimas karščiavimo ar atsirado po traumos.
Jei išvaržą įtariate pirmą kartą, rekomenduojame pasitarti su gydytoju – jis įvertins, ar reikia tyrimų ir kito gydymo.
Ką paprastai galima ir verta daryti?
- Judėti tiek, kiek leidžia simptomai. Ilgas gulėjimas dažniausiai nepadeda, o saikingas judėjimas palaiko kraujotaką ir raumenų darbą.
- Vaikščioti. Trumpi pasivaikščiojimai kelis kartus per dieną dažnai yra vienas patogiausių būdų judėti.
- Dažnai keisti padėtį. Nei ilgas sėdėjimas, nei ilgas stovėjimas nėra geriausias pasirinkimas.
- Atlikti specialisto parinktus pratimus. Jie parenkami taip, kad simptomų nestiprintų.
- Tęsti kasdienę veiklą, ją pritaikant – pavyzdžiui, dirbti su pertraukomis.
Ko kurį laiką reikėtų vengti?
- Sunkumų kėlimo lenkiant nugarą, ypač kartu sukantis.
- Staigių, netikėtų judesių ir šuolių.
- Ilgo sėdėjimo be pertraukų, ypač žemoje, minkštoje kėdėje ar automobilyje.
- Pratimų, kurie stiprina plintantį skausmą – net jei juos rekomenduoja internete.
- Skausmo „prastūmimo“ per jėgą – tiek treniruotėse, tiek darbe.
Kaip suprasti, ar judesys tinka?
Naudinga stebėti ne tik skausmo stiprumą, bet ir jo vietą. Jei judesio metu ar po jo skausmas, jaučiamas kojoje ar rankoje, „traukiasi“ link nugaros ar kaklo, tai dažnai geras ženklas. Jei skausmas plinta toliau į galūnę, sustiprėja tirpimas ar silpnumas – judesį reikia keisti ar jo kurį laiką vengti. Tai bendras orientyras, o ne taisyklė visiems, todėl konkrečius judesius geriausia aptarti su specialistu.
Kaip sėdėti, gulėti ir kelti daiktus?
Sėdint
Rinkitės kėdę su atrama nugarai, sėdėkite arčiau stalo ir atsistokite dar prieš sustiprėjant skausmui. Ilgose kelionėse automobiliu darykite pertraukas.
Gulint
Ieškokite padėties, kurioje skausmas galūnėje mažėja. Vieniems tinka gulėti ant nugaros su pagalve po keliais, kitiems – ant šono su pagalve tarp kelių.
Keliant daiktus
Laikykite daiktą arti kūno, lenkitės per klubus ir kelius, venkite vienu metu lenktis ir suktis. Jei daiktas sunkus – paprašykite pagalbos. Apie pirmąsias dienas po sunkumo kėlimo rašome straipsnyje „Juosmens skausmas kėlus sunkumą: pirmos 72 valandos“.
Kaip padeda kineziterapija?
Kineziterapeutas pirmiausia išsiaiškina simptomų eigą, peržiūri gydytojų išvadas ir tyrimų aprašymus, įvertina, kokie judesiai ir padėtys simptomus stiprina ar mažina. Tada:
- parenkamos padėtys ir judesiai, kurie simptomų nestiprina;
- pratimai atliekami Redcord sistemoje – iš dalies atlaisvinus kūno svorį, gilieji liemens raumenys aktyvuojami be skausmo. Kodėl svarbu, kad pratimai būtų neskausmingi, rašome straipsnyje „Kas yra NEURAC metodas ir kodėl pratimai be skausmo veikia greičiau“;
- mokomasi kasdienių judesių – sėdėti, keltis, kelti daiktus;
- krūvis didinamas palaipsniui, stebint simptomus.
Ar su išvarža galima sportuoti?
Dažnai galima, tačiau sporto rūšis ir krūvis turi būti pritaikyti. Ūmiu laikotarpiu geriau rinktis ramesnę veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojimą. Vėliau, simptomams mažėjant, palaipsniui grįžtama prie įprastų treniruočių – pradedant nuo judesių, kurie simptomų nestiprina. Kada ir kaip grįžti, geriausia aptarti su kineziterapeutu.
Dažni klausimai apie išvaržą
Ar išvarža visada reikalauja operacijos?
Ne. Daugeliu atvejų išvarža gydoma konservatyviai. Dėl operacijos sprendžia gydytojas, įvertinęs simptomus ir tyrimus.
Ar reikia MRT prieš kineziterapiją?
Ne visada. Tyrimus skiria gydytojas, įvertinęs simptomus ir jų eigą. Jei MRT jau atlikote, pasiimkite aprašymą į vizitą – jis padeda kineziterapeutui geriau suprasti jūsų situaciją.
Ar galima dirbti sėdimą darbą turint išvaržą?
Dažniausiai galima, tačiau svarbu dažnai keisti padėtį, rinktis kėdę su atrama ir atsistoti dar prieš sustiprėjant skausmui.
Išvada
Esant tarpslankstelinei išvaržai, judėjimas dažniausiai yra gydymo dalis, o ne draudžiamas dalykas. Svarbu judėti protingai: vengti skausmą į galūnę stiprinančių judesių, sunkumų kėlimo lenkiant nugarą ir ilgo sėdėjimo, o pratimus parinkti su specialistu. Pavojaus ženklai visada reiškia skubų kreipimąsi į gydytoją. Kada nugaros skausmui užtenka poilsio, rašome straipsnyje „Nugaros skausmas: kada užtenka poilsio, o kada laikas pas kineziterapeutą“.
Registracija
Registruokitės vizitui
Pirmam apsilankymui rekomenduojame testavimą ir konsultaciją – 85 min., 100 €. Dirbame I–V 8:00–20:00, Puodžių g. 10, Kaunas.